Taat artikkâl muštâl anarâškielâlii loostâst. Siämmáánommâsâš loddeest keejâ siijđo Kierâš (lodde).

Kierâš lâi anarâškielâlâš digilostâ, mast táárbu mield vuolgâttui tiilájeijeid meid pááppárlostân. Loostâst lijjii uđđâseh, almottâsah já eres äigikyevdilis saavah nuuvt ete lostâ tooimâi tiäđáttâslostân.[1] Majemuš nummeer almostui ive 2011.[2]

Historjá

mute

Vuosmuš lostâ almostui čohčâmáánu 6. peeivi ive 2007, mon maŋa tot almostui ohtii ohhoost. Maŋeláá tot almostui häärvib.[2] Ton almostitmân lâi tárbu, tastko anarâšâin iä lamaš sijjân uáivildum tieđettemkanavah.

Lostâ almostitij puohlágán uđđâsijd já tiäđáttâsâid, moh kuoskii anarâššáid. Toi lasseen loostâst lijjii almostum keppisub mainâseh-uv, nuuvtko koonstah ađai "niiksih". Lostâ lâi meid uáivildum foorumin.

Kierrâš rähtim tohhui nuuvt hälbin ko máhđulâš. Lostâ ij toijum, iäge tast lamaš koveh. Tekstâ fallui táválâš tekstân, mii ij váldám ennuv saje já mon puovtij luuhâđ maggaar tiätumašináin peri. Lohheeh, kiäin ij lah internet-ohtâvuotâ, puohtii tiiláđ Kierâččist pááppârversio. Tot lâi printtâ, mii vuolgâttui kooveert siste poostâ peht. Kierâš lâi uáivildum puohháid, kiäh mättih anarâškielâ já láá kiddiistum anarâš aašijn.

Ruttâdem

mute

Loostâ kuástidij Anarâškielâ servi. Ovdâl ko Säämi Čuovviittâsservi lopâttui ive 2007, servi lâi skeŋkkim loostân ruuđâid loostâ tooimâtmân. Ive 2008 sämitige kulttuurlävdikodde mieđettij loostân almostittemtorjuu.

Toimâtteijee

mute

Keejâ meid

mute

Liŋkkâ

mute

Käldeeh

mute
  1. Pasanen, AnnikaKuávsui já peeivičuovâ. Sarastus ja päivänvalo. Inarinsaamen revitalisaatio., s. 139. Syemmilâš-ugrilâš servi, Helsig ollâopâttâh, 2015. ISBN 978-952-5667-70-7. Tyeje nettiversio (PDF) (čujottum 4.10.2020). (suomâkielân)
  2. 2,0 2,1 Kierâš (lostâ) nettisaje.wikidot.com. Čujottum 4.10.2020.
 
Jurgâlus
Taat artikkâl teikkâ uási tast lii jurgâlum teikkâ toos láá uccum tiäđuh ereskielâlâš Wikipedia artikkâlist.
Algâalgâliih artikkâleh: se:Kierâš & fi:Kierâš