Varsinais-Suomâ eennâmkodde

eennâmkodde‎ Suomâst

Varsinais-Suomâ (suomâkielân Varsinais-Suomiruotâkielân Egentliga Finland) lii Suomâ eennâmkodde. Ton vijđodâh lii 20 538 km² já ässeeloho 484 677[2]. Tot raijâšuvá tavveen Satakunta eennâmkoodán, tavenuorttân Pirkanmaa eennâmkoodán sehe nuorttân Kanta-HämeUusimaa eennâmkuddijd. Ton lasseen Varsinais-Suomâst lii viestârist merârääji Åland eennâmkuddijn. Varsinais-Suomâ eennâmkoddekuávdáš lii Turku.

Varsinais-Suomâ eennâmkodde
Staatâ Suomâ
Eennâmkoddekuávdáš Turku
Vijđodâh 20 537,60 km²[1]
– eennâm 10 667,72 km² (51,9 %)
– sisčääci 246,46 km² (1,2 %)
– merâčääci 9 623,42 km² (46,9 %)
Ässeeloho 484 677[2] (porgemáánu 2022)
Ässeesaahâdvuotâ 45,43 ässed/km² (porgemáánu 2022)

Kieldah mute

Varsinais-Suomâ eennâmkoddeest láá 27 kieldâd, main 12 láá kaavpugeh.

Nommâ Vaakun Kieldâhäämi Ässeeloho
(31.8.2022)[2]
Vijđodâh
(1.1.2022)[1]
Ässee-
saahâdvuotâ
Kuávlukodde Vuáđudem-
ihe
Ereskielâsâš
noomah
Aura
 
kieldâ 3 968 95,58 km² 41,76 äs./km² Loimaa 1917
Kaarina
 
kaavpug 35 768 179,59 km² 237,55 äs./km² Turku 1869 ruotâkielân S:t Karins
Kemiönsaari
 
kieldâ 6 635 2 800,97 km² 9,66 äs./km² Tuurkueennâm 2009 orjâlâškielân Kimitoön
Koski Tl
 
kieldâ 2 249 192,42 km² 11,74 äs./km² Loimaa 1869 ruotâkielân Koskis
Kustavi
 
kieldâ 963 770,04 km² 5,81 äs./km² Vakka-Suomâ 1874 ruotâkielân Gustavs
Laitila
 
kaavpug 8 442 545,33 km² 15,87 äs./km² Vakka-Suomâ 1868 ruotâkielân Letala
Lieto
 
kaavpug 20 452 302,56 km² 68,05 äs./km² Turku 1331 ruotâkielân Lundo
Loimaa
 
kaavpug 15 416 851,85 km² 18,18 äs./km² Loimaa 1921
Marttila
 
kieldâ 1 979 195,99 km² 10,13 äs./km² Loimaa 1409 ruotâkielân S:t Mårtens
Masku
 
kieldâ 9 615 204,08 km² 54,98 äs./km² Turku 1234
Mynämäki
 
kieldâ 7 575 536,09 km² 14,57 äs./km² Turku ruotâkielân Virmo
Naantali
 
kaavpug 19 704 688,24 km² 63,04 äs./km² Turku 1443 ruotâkielân Nådendal
Nousiainen
 
kieldâ 4 673 199,49 km² 23,49 äs./km² Turku 1867 ruotâkielân Nousis
Oripää
 
kieldâ 1 322 117,83 km² 11,23 äs./km² Loimaa 1869 -
Paimio
 
kaavpug 11 115 242,27 km² 46,60 äs./km² Turku 1325 ruotâkielân Pemar
Parainen
 
kaavpug 15 070 5 547,79 km² 17,05 äs./km² Tuurkueennâm ruotâkielân Pargas
Pyhäranta
 
kieldâ 1 970 291,74 km² 13,73 äs./km² Vakka-Suomâ
Pöytyä
 
kieldâ 8 192 773,55 km² 10,92 äs./km² Loimaa ruotâkielân Pöytis
Raisio
 
kaavpug 24 961 50,06 km² 511,92 äs./km² Turku 1292 ruotâkielân Reso
Rusko
 
kieldâ 6 431 127,90 km² 50,57 äs./km² Turku 1870
Salo
 
kaavpug 51 133 2 168,29 km² 25,73 äs./km² Salo 1887
Sauvo
 
kieldâ 2 942 299,63 km² 11,64 äs./km² Turku ruotâkielân Sagu
Somero
 
kaavpug 8 488 697,68 km² 12,71 äs./km² Salo 1867
Taivassalo
 
kieldâ 1 688 217,71 km² 12,03 äs./km² Vakka-Suomâ ruotâkielân Tövsala
Turku
 
eennâmkode
uáivikaavpug
196 435 306,36 km² 799,72 äs./km² Turku 1229 ruotâkielân Åbo
Uusikaupunki
 
kaavpug 15 241 1932,48 km² 30,29 äs./km² Vakka-Suomâ 1617 ruotâkielân Nystad
Vehmaa
 
kieldâ 2 250 202,08 km² 11,91 äs./km² Vakka-Suomâ 1869 ruotâkielân Vemo

Ovdiih kieldah mute

  • Tiäđuh kieldâ lopâttem ääigi

Nommâ Vaakun Uđđâ kieldah Lopâttemihe Ässeeloho
Alastaro
 
Loimaa 2009 2 910
Angelniemi
 
Halikko 1967 951
Askainen
(Villnäs)
 
Masku 2009 1 007
Dragsfjärd
 
Kemiönsaari 2009 3 284
Halikko
 
Salo 2009 9 788
Hiittinen
(Hitis)
 
Dragsfjärd 1969 732
Houtskari
(Houtskär)
 
Parainen 2009 621
Iniö
 
Parainen 2009 249
Kakskerta
 
Turku 1968 762
Kalanti
(Kaland)
 
Uusikaupunki 1993 3 846
Karinainen
(Karinais)
 
Pöytyä 2005 2 514
Karjala
 
Mynämäki 1977 902
Karuna
 
Sauvo
Kemiö
1969 971
Kemiö
 
Kemiönsaari 2009 3 235
Kiikala
 
Salo 2009 1 813
Kisko
 
Salo 2009 1 828
Korppoo
(Korpo)
 
Parainen 2009 846
Kuusisto
(Kustö)
Kaarina 1946 543
Lemu
(Lemo)
 
Masku 2009 1 819
Loimaa kieldâ
 
Loimaa 2005 5 892
Lokalahti
(Lokalax)
 
Uusikaupunki 1981 1 065
Maaria
(S:t Marie)
 
Turku
Rusko
1967 3 076
Mellilä
 
Loimaa 2009 1 178

Nommâ Vaakun Uđđâ kieldah Lopâttemihe Ässeeloho
Merimasku
 
Naantali 2009 1 659
Metsämaa
 
Loimaa táálunkieldâ 1976 1 079
Mietoinen
(Mietois)
 
Mynämäki 2007 1 691
Muurla
 
Salo 2009 1 562
Naantali táálunkieldâ
 
Naantali 1964 3 139
Nauvo
(Nagu)
 
Parainen 2009 1 428
Paattinen
(Patis)
 
Turku 1973 1 900
Paraisii táálunkieldâ
 
Parainen 1967 3 764
Perniö
(Bjärnå)
 
Salo 2009 5 903
Pertteli
(S:t Bertils)
 
Salo 2009 4 036
Piikkiö
(Pikis)
 
Kaarina 2009 7 578
Pyhämaa
 
Uusikaupunki 1974 848
Rymättylä
(Rimito)
 
Naantali 2009 2 165
Somerniemi
(Sommarnäs)
 
Somero 1977 1 409
Suomusjärvi
 
Salo 2009 1 330
Särkisalo
(Finby)
 
Salo 2009 742
Tarvasjoki
 
Lieto 2015 1 968
Uskela
 
Salo 1967 3 105
Uusikaupunki táálunkieldâ
Uusikaupunki 1969 831
Vahto
 
Rusko 2009 1 919
Velkua
 
Naantali 2009 264
Västanfjärd
 
Kemiönsaari 2009 790
Yläne
 
Pöytyä 2009 2 109


Stuárráámuuh čuákkipääihih mute

# Čuákkipäikki Kieldah[3] Ässeeloho (31.12.2020)[4]
1 Turku kuávdâščuákkipäikki Turku (185 696)
Kaarina (32 858)
Raisio (23 894)
Naantali (14 418)
Lieto (14 319)
Masku (5 843)
Rusko (3 963)
Paimio (117)
&&&&&&&&&0281108.&&&&00281 108
2 Salo kuávdâščuákkipäikki Salo &&&&&&&&&&028536.&&&&0028 536
3 Uusikaupunki kuávdâščuákkipäikki Uusikaupunki &&&&&&&&&&010205.&&&&0010 205
4 Paraisii kuávdâščuákkipäikki Parainen &&&&&&&&&&&09425.&&&&009 425
6 Loimaa kuávdâščuákkipäikki Loimaa &&&&&&&&&&&08742.&&&&008 742
5 Paimio kuávdâščuákkipäikki Paimio &&&&&&&&&&&08657.&&&&008 657
7 Laitila kuávdâščuákkipäikki Laitila &&&&&&&&&&&05691.&&&&005 691
8 Somero kuávdâščuákkipäikki Somero &&&&&&&&&&&04925.&&&&004 925
9 Mynämäki markkân Mynämäki &&&&&&&&&&&04137.&&&&004 137
10 Jäkärlä Turku (3 250)
Lieto (257)
&&&&&&&&&&&03507.&&&&003 507

Fáádást eres soojijn mute

Käldeeh mute

  1. 1,0 1,1 Suomen pinta-ala kunnittain 1.1.2022 maanmittauslaitos.fi. Čujottum 17.10.2022. (suomâkielân)
  2. 2,0 2,1 2,2 Väestörakenteen ennakkotiedot alueittain, 2021M01*-2022M08* Tilastokeskuksen PxWeb-tietokannat. Čujottum 26.8.2022. (suomâkielân)
  3. Taajama- ja haja-asutusalueväestö iän ja sukupuolen mukaan kunnittain, 2020 Tilastokeskuksen PxWeb-tietokannat. Čujottum 27.10.2022. (suomâkielân)
  4. Taajamat väkiluvun ja väestöntiheyden mukaan, 2020 Tilastokeskuksen PxWeb-tietokannat. Čujottum 26.8.2022. (suomâkielân)